Skyriuje rašoma apie tai kas yra laisvai samdomas darbas ir kaip tai atrodo. Taip pat, paaiškinama savoka, freelance. Ar žinojote, kad šis žodis atsirado  ~1700m? Apžvelgiami pliusai ir minusai:

• privalumai:
  • lanksčios darbo valandos. Dirbdami laisvai samdomu darbuotoju galite dirbti jums patogiu laiku. Tačiau klientai gali nesuprasti, jeigu jūs dirbsite naktimis ir tik tada būsite pasiekiamas.
  • neprisirišimas prie vietos. Dirbdami tokį darbą, jūs nebūtinai turite sėdėti ofise (namie). Galite nuvykti iki artimiauios kavinukės ir dieną praleisti ten. Nemaža tikimybė, kad sutiksite tokių pat kaip ir jūs
  • projektų pasirinkimas. Tik nuo pačių pasirinkimo priklauso su kokiais projektais dirbsite.
  • pats sau vadovas. Ar ne malonu, kai niekas jums nebevadovaus, kai visus sprendimus galėsite priimti patys?
  • nuolatinis tobulėjimas. Nemažai žmonių, kurie pasirinko laisvai samdomo darbuotojo darbą, jaučia didžiulį žinių troškimą. Jie jo negalėjo patenkinti būdami 8-17val. darbuotoju. Dirbdami freelance’u jūs galite rinktis kaip paskirstote savo laiką, todėl patys sau galite skirti laiko tobulėjimui
  • platus projektų pasirinkimas. Kai pats renkaties projektus, kuriuos programuosite – galite ir rinktis projektų tipus. Nebūtina visą laiką diegti TVS’ą. Galite pasirinkiti ir dalyvavimą kokiame tai startup’e.
  • jokio dress kodo. Lietuvoje gal mažesnė problema. Dirbdami tokį darbą kaip rengsitės galite rinktis patys. Nebūtina laikytis kažkokių tai taisyklių (kurių verčia laikytis įvairios įmonės).
• trūkumai:
  • finansinis nestabilumas. Vienas iš pagrindinių ir daugumą žmonių atbaidančių minusų – netūrėjimas nuolatinio finansinio pastovumo. Dirbdami laisvai samdomu darbuotoju vieną savaitę jūs galite bųti turtingas, uždirbęs krūvą pinigų, o kitą savaitę galite būti vargšas, nes nieko neuždirbsite. Todėl reika pinigų srautą planuotis. Pinigams skiriamas visas 3 skyrius.
  • vienatvė. Kai kuriuos darbas vienumoje gali pražudyti. Bet sprendimas jau buvo pasiūlytas – keisti darbo vietą (į kavinę).
  • darbo ir laisvo laiko valandų painiojimas. Be griežtai apsibrėžtų darbo valandų ir disciplinos gali būti sudėtinga suderinti darbo valandas ir laisvą laiką. Taip pat, nereikėtų klientų pripratinti leisti skambinti kada tik užsigeidžia. Darbo ir laisvo laiko valandų atskyrimas tūrėtų būti vienas iš pirmųjų dalykų galvojant apie tokio pobūdžio darbą.
  • wearing all those different hats. Suvokimas, jog netūrėsi tiek laisvo laiko, kiek galvojai prieš pradėdamas, gali būti ne didžiausia problema. Gali atrodyti problematiškai, kai reikės rūpintis pardavimais, maketingu, buhalterija, legalumas, teisiniai klausimai, skolų išieškojimas ir t.t.
  • socialinės garantijos bei privilegijos. Mažesnės socialinės garantijos. Dažnai laisvai samdomų darbuotojų neapgalvojama vieta. Taip pat, nepagalvojama apie nuolatinio darbo suteikiamas privilegijas – automobilis, telefonas, sporto klubas ir t.t.

Prieš pradedant tokio pobūdžio darbą reikėtų pradžioje įvertinti savo galimybes.

• Ar pajėgsite dirbti vienas (vienumoje)?
• Asmenines savybes – laisvai samdomo darbuotojo darbas nesiūlomas droviems žmonėms. Nes teks nuolat bendrauti su klientais, su kai kuriais teks susitikti ir gyvai.
• Kompetencijos lygį – įvertinkite savo kompetencijos lygį bei stipriasias ir silpnasias vietas.
• Organizuotumą – rekomenduojama pasiskaityti apie laiko planavimą, produktyvumą ir išsirinkti labiausiai tikantį metodą.
• Verslo suvokimas – labai svarbu turėti bent jau bazinius pagrindus. Nes teks vesti buhalteriją, užsiimti marketingu, klientų aptarnavimu ir t.t.

Savybėmis, kuriomis turi pasižymėti laisvai samdomas darbuotojas:

• ambicingumas
• noras spręsti problemas
• drąsa
• brandus požiūris
• aukštas bendarvimo lygis
• stipri darbo etika
• perfekcionizmas
• profesionalumas
• pasitikėjimas savimi

Taip pat galite pasidomėti kas jūsų regione užsiima analogišku darbu ir kaip jiems sekasi, gal kartais vyksta kokie nors vietiniai susibūrimai. Siūloma pasiskaityti blog’us, pasidomėti kaip kiti dirba.

Pasiruošimas

Iš pradžių nuspręskite kaip dirbsite: visą darbo dieną ar tik dalį dienos. Taip pat, jei esate studentas, tai siūloma pradžiai susirasti darbą įmonėje, kur galėtumėte gauti patirties ir tik tada užsiimi laisvai samdomo darbuotojo darbu.

Darbas ne pilną dieną

Privalumai

• galite išbandyti ar toks darbo pobūdis tikrai jums tinka.
• likusį laiką galite skirti darbo planavimui.
• galite susikaupti finansinį rezervą.
• kadangi dalį pinigų gaunate iš pastovaus darbo, tai būdamas laisvai samdomu darbuotoju galite pasirinkti su kuo dirbsite (žmones, projektus).
• jei prieš tai netūrėjote patirties arba darbų, kuriuos galėtumėte parodyti, tai dirbdami pastoviame darbe galite susidaryti neblogą CV.
• kai pradėsite visą laiką dirbti laisvai samdomu darbuotoju, tai kai kurie klientai gali norėti ir toliau su jumis dirbti.
• jei jums reikės įsirenginėti darbo erdvę, tai dirdami dalį darbo dienos gali sumažinti pradines išlaidas.
• dirbdami tokiu grafiku (dalinai laisvai samdomas, kitą pusę laiko skirdamas darbui) pajusite kaip atrodys savaitės, kai teks intensyviau padirbėti.

Grėsmės

• jūsų darbo sutartis gali neleisti dirbti tokio darbo (konkurencingumas)
• kai kurie klientai norės su jumis susisiekti darbo valandomis, o tuo metu jūs dirbsite kitame darbe.
• dažnai netūrėsite laiko vakarais ir savaitgaliais. Taip pat, galite išsekinti organizmą.
• kai pradės didėti darbo apimtys, gali būti sudėtinga suderinti abu darbus bei visiems itikti. Kartais teks atsisakyti naujų darbų tam, kad galėtumėte nenuvilti esamų klientų.

Darbas pilną darbo dieną

Privalumai

• tūrėsite laisvą susidėlioti savo darbo laiką.
• tūrėsite laisvo laiko pažintims užmegzti, bei dalyvauti įvairiuose susitikimuose.
• nebus konfliktų su kitu darbu dėl konkurencingumo. Taip pat, galėsite apsiimti tiek projektų, kiek tik pajėgsite

Grėsmės

• pradžioje nepasisekus gali apnigti dvejonės.
• pradžioje galimas pinigų stygius, kol užmegsite reikalingus kontaktus.
• galite dirbti vien nelegaliai.

Nederėtų pradėti tokio darbo neturint jokio plano. Planavimą siūloma pradėti;

• SWOT analizę.
• Išsikelti tikslus, bei susidaryti jiems terminus.
• susidaryti išlaidų sarašą, kurios nusimato pradedant dirbti. Knygoje skirstoma į 3 kategorijas:
  • Būtinos
    • vizitinė kortelė
    • domeno vardas (interneto puslapiui)
    • puslapio talpinimo paslaugos
    • telefono sąskaita
    • aparatinė įranga
    • programinės įrangos licenzijos
    • legalumo kaina
  • Reikalingos:
    • darbo įrangos draudimas
    • darbo priemonės (stalas, kėdė ir t.t.)
  • Būtų gerai tūrėti:
    • nauja aparatinė įranga
    • dedikuotas serveris
    • žurnalo prenumerata
    • narystė, kurioje nors organizacijoje

Prekinio ženklo kūrimas

Užsiimant laisvai samdomo programuotojo darbu, reikėtų nepamiršti apie savo vardo žinomumo didinimą. Knygoje siūlomi variantai – savo vardo arba pseudonimo naudojimas.

Savo vardo naudojimo pliusai:

• reputacijos didinimas
• klientai lengviau atsimins tave, nes tavo vardas = tavo įmonė
• internete būsi lengviau randamas

Minusai:

• verslo pardavimas bus gan problematiškas
• priėmimas papildomų darbuotojų irgi gali būti sudėtingas
• jei esi ne vienintėlis toks pasaulyje, tai paieškos sistemose gali būti sudėtinga konkūruoti su panašiais vardais
• jei vardas sudėtingas – tai kitiems gali būti sudėtinga jį ištarti

Jei nuspręsite naudoti išgalvotą pavadinimą, tai tokio varianto pliusai:

• leis atskirti asmeninį gyvenimą nuo verslo
• nesate suvaržytas pavadinimo pasirinkime
• lengviau parduoti verslą

Minusai:

• sugaišite nemažai laiko, kol rasite tinkamą brand’ą
• jei norėsi
• te keisti pavadinimą (vėliau), tai gali būti gan sudėtinga

Verslo struktūros kūrimas

Prieš pradedant dirbti patartina apgalvoti kokia bus verslo struktūra. Kaip, kur ir kada dirbsite? Siūloma naudoti atskirą banko sąskaitą. Taip galėsitel lengviau atskirti verslo ir asmenines lėšas.

Manage your money

Koks verslas (laisvai samdomas darbuotojas – tai juk mini verslas) gali būti be pinigų. Tad ir šioje knygos visai nemažas dėmėsys skiriamas finansams.

Pagrindai

• kiekvienose finansų pagrinduose rašoma, kad išlaidos negli viršyti pajamų
• atlyginimas – į jį reikėtų įtraukti dalykus, kurių neteksite išėję iš pilnos darbo dienos darbo. Reikėtų įtraukit: pinigus pensijai, stomotologo paslaugas, sveikatos draudimą. Visi uždirbami pinigai netūrėtų eiti į atlyginimą. Reikėtų nepamiršti ir apie pinigų juodai dienai pasilikimą.
• pelnas – kaip ir minėjau, kiekvieną mėn. išmokant atlyginimą reikėtų pasilkti dalį pinigų ir verslo sąskaitoje.

Įvertink savo išlaidas

Sudarykite sarašą išlaidų, kurias patirsite pereidami dirbti laisvai samdomu programuotoju. Vėliau paskirstykite tas išlaidas į kategorijas: mėnesinės ir metinės.

Taip pat siūloma įsigyti arba naudoti kokią nors finansų tvarkymo programą.  Dar siūloma galimybė pasisamdyti profesionalą, kuris kartas nuo karto sutvarkytų visą jūsų buhalteriją.

Įkaniai

Kaip apskaičiuoti savo darbo įkainius? Įkainių būdai yra du – už projektą arba valandinis. Knygoje siūlomą įkainius paskaičiuoti naudojantis 5 žingsniais:

1. Suvedę visas savo metines išlaidas padalinkite jas 1 mėn. – tada dar pridėkite 10% nenumatytiems atvejams.
2. Apskaičiuokite savo norimą gauti atlyginimą ant popieriaus ir pridėkite dar truputį. Vis dėl to dirbate lasivai samdomu darbuotoju ir jums reikia padengti darbo nebūvimo riziką.
3. Pridėkite norimą gauti mėn. pelną.
4. Įvertinkite savo darbo valandas realistiškai. Įvertinkite kiek valandų per sav. dirbsite, padauginkite iš sav. skaičiaus, atmeskite laisvadienius, atmeskite atostogas bei įvertinkite, jog galite sirgti. Knygos siūlomas visai neblogas išvedimas ir sumoje siūloma pridėti dar ~25%.
5. Kadangi turite visus reikiamus kintamuosius ,tai galite paskaičiuoti savo valandinį įkainį

   (neskaitant mokesčių) = (išlaidos + atlyginimas + pelnas)
   / darbo valandos

   Jei jūsų įkainis:

   1. per mažas – galite padidinti savo įkainį ir taip gauti didesnį pelną.
   2. toks pat kaip ir kitų – labai gerai.
   3. per didelis – peržiūrėkite savo išlaidas ir pabandykite jas apkarpyti.

Piniginiai srautai

Pagrindinis dėmesys skiriamas situacijoms, kai klientai nesumoka laiku arba neturi iš ko sumokėti. Siūloma skatinti savo klientus mokėti į priekį siūlant jiems įvairias nuolaidas.

Pabaigai

Šiame straipsnyje aprašiau tik pirmąją pusę knygos, tad laukite tęsinio Taip pat, jei kyla klausimų ir neturite (nenorite ieškoti) knygos – tai galite rašyti. Pasistengsiu aprašyti norimą skyrių plačiau

/**
* dynamic set & get methods
* @param string $name
* @param string $value
* @author aur1mas
*/
public function __call($name, $value)
{
/**
* lower 4th letter (in setter & getters it's first letter of property)
* @var string
*/
$name{3} = mb_strtolower($name{3}, 'utf-8');
if (strpos($name, 'set') !== false) {
$property = '_' . str_replace('set', '', $name);
if (property_exists($this, $property)) {
$this->$property = $value[0];
return;
}
}
else if (strpos($name, 'get') !== false) {
$property = '_' . str_replace('get', '', $name);
if (property_exists($this, $property))
return $this->$property;
}
else {
  throw new Exception(
    'Dynamic setting only supports set & get methods');
}
  throw new Exception(
    'Property: ' . $property . ' not found in object ('
      . get_class($this) . ') declaration.');
}

Manau daugumai kodas yra aiškus. Atributus apsirašinėju su ‘_’ prefix’u (pagal Zend Framework standartą).
Kodo panaudojimo pavyzdys atrodytų taip:

<?php
class Human extends Base{
  protected $_eyes;
}

$human = new Human();
$human->setEyes('brown');

Jei kam kyla kokių nors klausimų ar turite pastabų (bug’ų) – rašykit

...
$client = new Zend_Rest_Client(
'http://username:password@api.uri');
...

Ir po netrumpo debug’inimosi supratau ką darau netaip. Pasirodo norint perduoti autorizacijos duomenis reikia naudoti Zend_Http_Client ir jį peduoti Rest klientui. Tad teisingai parašytas kodas tūrėtų atrodyti taip:

...
$client = new Zend_Rest_Client('http://api.uri');

$httpClient = new Zend_Http_Client();
$httpClient->setAuth('username', 'password',
 Zend_Http_Client::AUTH_BASIC);
$client->setHttpClient($httpClient);
...

Sėkmingo naudojimo

Kurie mokėtės ir sekėti, tūrėjote susidurti su problema, kai reikėjo integruoti “Zend Framework” ir “Doctrine”. Problema iškildavo, kai apsirašydavote modelį, kuris prasideda raide “A” (iš tikrųjų pavadinimas galėjo būtų bet koks, iki “Base_” ). Klaidos kodas:

“aurimas-computer:scripts aurimas$ ./doctrine build-all-reload force
Fatal error: Class 'Model_Base_Account' not found ...”

Klaida kildavo dėl to, jog “application/scripts/doctrine.php” nebuvo aprašytas autoload’as ir skriptas imdavo viską iš eilės ir vykdydavo (ką rasdavo nurodytoje direktorijos).

Sprenimas – inicijuoti autoload’ą. Reikia pridėti papildomą eilutę:

$application->getBootstrap()->bootstrap('autoload');

Tada kodas tūrėtų atrodyti taip:

$application->getBootstrap()->bootstrap('autoload');
$application->getBootstrap()->bootstrap('doctrine');
$doctrineConfig = $application->getOption('doctrine');

Sėkmės toliau naudojat ir dirbant su ZF ir Doctrine

Paprastas insert’as atrodytų taip

INSERT INTO table (id) VALUES (1), (2)

O insert’as panaudojant subquery

INSERT INTO table (id) VALUES (SELECT id FROM table2)

Manau realių pritaikymų rodyti nereikia

Šaltinis: http://codespatter.com/2008/03/20/multiple-inserts-with-a-subquery/

Knygos apimtis: 265 psl., 3 dalys, kurios susikirstytos į 18 skyrių. Knygą apibendrinsiu perbėgdamas per kiekvieną.

From the Attic to the Cubicle

Pasakojama apie PHP evoliucija ir kas įtakojo šios programavimo kalbos išsivystymą iki dabartinio lygio. Atradau pakankamai įdomią nuorodą evoliucijos gerbėjams – http://museum.php.net.

PHP verslui

Minimi autoriaus pastebiami PHP privalumai:

• sukurtai web’ui
• lengva išmokti
• programinės įrangos pasirinkimas
• išplitimas
• pragmatiškumas

Manau su visais šiais punktais galima sutikti, bei taip pat, jie jau daug kartų girdėti, todėl nieko naujo neišgirsta.

Bandoma pagvildenti kokie yra PHP integracijos į verslą iššūkiai:

• “Easy to Learn, Difficult to Master” (per gražus posakis, kad versčiau ). Nors PHP, kaip programavimo kalba, lengvai išmokstama ir yra pakankamai lanksti, bet reikia sukaupti nemažai žinių ir patirities, norint sugebėti priimti teisingus sprendimus.
• objektų gyvavimo laikas – 1 request’as. Palyginama su Java.
• interpretavimas prieš kompiliavimą. Pagrindiniai minusai – sistemos greitis ir tai, jog kompiliavimo metu yra matomos visos klaidos.

Skyriaus pabaigoje yra palyginimas su kitomis populiaromis programavimo kalbomis:

• Ruby
• Java
• .NET
• Python
• Perl

Komanda

Vienas iš labiau patikusių skyrių, nes aprašoma galima komandos sudėtis ir kokius vaidmenis kiekvienas tūrėtų atlikti:

• Klientas
• Analitikas
• Programinės įrangos projektuotojas
• Sistemos projektuotojas
• Programuotojas
• Vyr. programuotojas
• Grafikos dizaineris
• Testuotojas
• Projekto vadovas
• “The account manager” – žmogus atsakingas už komunikaciją su klientu. Dažniausiai tai būna tas pats asmuo kaip ir projekto vadovas.
• Sistemos administratorius
• Kodo mentorius – žmogus, kuris peržiūri kodą prieš jį paleidžiant į viešumą. Taip pat, atsakingas už tai, kai prie vienos integracijos (projekto) dirba keli programuotojai. Tokiu atveju jam reikia užtikrinti kodo vientisumą.
• Mokytojas – žmogus, kuris klientą apmoko kaip reikia dirbti su sistema.

Nemažai rašoma ir teikiami pasiūlymai kaip reikėtų kelti darbuotojų kompetenciją:

• sertifikavimas
• savišvieta. Apima literatūros skaitymą ir tai kas, šiuo metu, yra “ant bangos”
• bendruomėnė. Si9loma nuolat palaikyti ryšį su ja.
• konferencijos

Ir pabaigai rašoma apie tai kaip reikėtų surinkti komandą. Kaip pasiekti tikslinę auditoriją.

Tikslų išsiaiškinimas

Skyriuje rašoma apie tai, kad prieš pradedant programuoti reikia išsiaiškinti kokie yra kliento norai ir kokio galutinio rezultato jis tikisi bei parengti funkcinę specifikaciją (o ar gali būti projektas valdomas kitaip?).

Vienintėlė nauja ir naudinga skyriaus informacija buvo “MoSCoW” principas. Juo galima remtis, kai reikia apkarpytis projektą arba išskaidyti į vystymo etapus.

MoSCoW principas susideda iš:

• Must-haves – funkcijos be kurių projektas negalėtų veikti.
• Should-haves – funkcijos, kurios tūrėtų būti paleidžiant projektą.
• Could-haves – funkcijos, kurios būtų gerai, jei būtų projekte.
• Won’t-haves – funkcijos, kurių tikrai nereikia.

Manau netolimoje ateityje išbandysiu šį principą ir pažiūrėsiu kaip jis praktijoje atrodo.

Planavimas

Minimas “planavimo paradoksas”. Jei programuotojas projektą įsivertina, kad darys 40val., tai nesvarbu kaip jam gerai seksis daryti užduotis, jis vistiek, projektą baigs po 40val., nes dirbs per daug atsipalaidavęs. Todėl, jei jam projektą reikėtų padaryti per  30val., tai didėlė tikimynė, kad per tiek laiko jis jį ir padarytų

Architektūra (kodo)

Vienas iš nuobodžiausiu skyriu, nes jame kalbama apie dalykus be kurių normlaus PHP programavimas yra neįmanomas (arba sunkiai įmanomas). Nemažai dėmesio skiriama objektinio programavimo (oop) principams bei design pattern’ams. Buvo nuobodu, tad nemažai perverčiau. Galima pasidžiaugti tik tuom, jog tai buvo vienintėlis skyrius, kuriame yra kodo pavyzdžių.

Supažindinama kas yra UML (Unified modeling language), pateikiami keli diagramų tipai, bei minimi įrankiai su kūriais galima kurti diagramas.

Skyriaus pabaigoje supažindinama su duomenų baze (DB) – kas tai yra ir kokie panaudojimo būdai. Vėliau prieinama prie ORM ir išvardinami pliusai bei minusai.

Įrankiai

Skyrius skirtas visiškiems pradinukams (programavimo), nes yra rašoma apie editorius, kodo debug’inimą, kas versijų kontrolė ir kokie tipai, bei problemų registravimo įrankiai.

Building blocks (bekuriant kodą)

Vienas iš pagrindiniu skyriaus akcentų (su kuriuo labai sutinku) – “neišradinėkit dviračio ten kur jo nereikia”. Kam kurti kažką savo, kai rinkoje yra gerų ir išbaigtų alternatyvų. Pateikiama nemažai pavyzdžių, kai projekto vystytojai save apgaudinėja ir bando įrodyti, jog jų projektas yra unikalus. Taip pat, minima nemažai progrmaninės įrangos “visiems gyvenimo klausimams” (frameworks, tvs, ecommerce ir t.t.).

Saugumas

Prabėgom aprašomi pagrindai bei pasiūloma perskaityti I. Alshanetsky “Guide to PHP security” knygą. Šią knygą man teko skaityti ir manau, kad bet kuris save gerbiantis programuotojas tūrėtų bent jau praversti

Vystymas

Šiame skyriuje minimas D.R.Y. (don’t repeate yourself) principas bei jo privalumai. Taip pat, dokumentacijos ir kodo kultūros svarba. Dokumentavimui siūloma naudoti “phpDoc”, o kodo kultūrai siūloma apsibrėžti kodavimo standartą bei pateikiami keli pavyzdiniai.

Kokybės užtikrinimas

Skyrius nuo kurio tikėjausi sužinoti ką nors naujo. Iš dalies šį tą sužinojau, bet ne tiek kiek norėjau.

Projekto/kodo kokybę siūloma užtikrinti:

• programuotojo testavimu – programuotojas peržiūri savo kodą.
• funkciniu testavimu – yra apibrėžiamos funkcijos, kurios bus išleistos su versija ir testuotojas arba programuotojų komanda testuoja.
• aplinkos testavimas – siūloma peržiūrėti aplinkas, kuriose bus talpinamas projektas. Tai apima serverį, kliento aplinką
• našumo testavimas – vienas iš varbiausių dalykų tai puslapio atsako laikas, todėl vienas iš tikslingesnių būdų nustatyti tokioms apkrovomos yra “stress” testai.
• automatiniai testai:
  • unit testai – puikiai tinka funkciniams reikalavimams ištestuoti. Siūlomi naudoti “PHPUnit” arba “SimpleTest”.
  • taip pat, paminėti “Selenium” testai, kurie tinkami UI (User Interface) testavimui.

Skyriaus pabaigoje minima TDD (Test-Driven Development) prakita bei “Continous Integration” įrankiai.

Optimizavimas

Opitimizavimui siūloma naudoti profiler’ius, tam, kad būtų galima identifikuoti lėčiausias sistemos vietas. Identifikavus tokias vietas, siūloma naudoti kešavimą. Minimi  įvairūs kešavimo būdai (duomenų kešavimas, puslapio kešavimas).

Nemažai skyriaus kalbama apie duomenų bazės optimizavimą. Siūlomi sprendimai kaip būtų galima identifikuoti lėčiausias užklausas.

Pabaigoje minimas sistemos aparatinės įrangos optimizavimas.

Deployment

Rašoma apie skirtingas aplinkas bei įvairias jų galimas variacijas:

• production – pagrindinė sistemos aplinka, kurią mato visi vartotojai ir ja naudojasi.
• development – programuotojo darbinė aplinka.
• test – testinė aplinka.
• acceptance – aplinka, kurioje dalis vartotojų (klientų) peržiūri ją ir jei patvirtina, tai yra išleidžiama į production aplinką.
• debug – klaidų paieškos aplinka.

Kita skyriaus dalis skiriama galimiems projekto atnaujinimo metodams. Viskas aprašoma teoriniame lygmenyje.

Implementacija

Gan nuobodus skyrius, kuriame rašoma apie procesus po projekto paleidimo, o tai apima:

• dokumentaciją
• mokymus kaip dirbti su sistema
• marketingą
• vartotojų nuomonės įsiklausimas

Operations

Rašoma apie veiksmus, būtinus atlikti po projekto paleidimo. Mini veiksmai:

• sistemos stebėjimas – įvariių sistemos parametrų stebėjimas.
• saugumo atnaujinimai – saugumo pataisymų integravimas į sistemą.
• log’ų peržiūra

Taip pat, siūloma susidaryti veiksmų planą, kuriuo reikėtų vadovautis, kai sistema nulūžta. Tokio plano tūrėjimas, manau labai teisingas sprendimas, nes būna atvejų, kai reikia reaguoti greitai ir nėra laiko per daug mąstyti (adrenalinas ima viršų).

Palaikymas

Trumpiausias knygos skyrius, kuris apima – kodų pakeitimų integravimą į sistemą, sistemos administravimą ir problemų sprendimą.

Programavimo metodologijos

Vienas iš paskutinų ir vienas iš įdomesnių skyrių apima programavimo metodologijas:

• waterfall
• rapid application development
• agile – šiai metodologijai skiriama visai nemažai dėmesio ir pateikiami keli pavyzdžiai.
• ITIL (The Information Technology Infrastructure Library) – man visai nauja ir negirdėta praktika. Ši praktika apima ne tik sistemos vystymą iki paleidimo, bet ir sistemos valdymą po jos paleidmo.

Projekto valdymas

Paskutiniame skyriuje rašoma apie projekto valydmą. Įdomesnė dalis, kurią derėti pasiskaityti daugumos įmonių vadovams, tai “sharpening the saw”. Šiame poskyryje pateikiama istorija apie medkirtį, kuris kirto medžius su buku kirviu, nes netūrėjo laiko jį pasigalasti.

Reziume

Apibendrinant visą kngyą, tai galėčiau pasakyti, kad tikėjausi daug daugiau. Nieko per daug naujo nesužinojau. Dar kaip vieną iš minusų galėčiau įvardinti Zend produktų “stumimą”. Labai dažnai minimas “Zend Server”. Manau, tai nėra blogai, bet tokiais atvejais reikėtų paminėti ir alternatyvas. Juolab, kad pats “Zend Server” nieko per daug savo neturi. Jis tik apima jau egzistuojančius komponentus ir suteikia jiems UI

P. S. jei ką nors domina koks nors konkretus skyrius, tai galiu rašykite komentaruose ir ktiu straipsniu galėsiu daugiau jį pagvildenti (pateikti daugiau info ir savo pamąstymų).

P. P. S. taip pat įdomi nuomonė tų, kurie nepatingėjo ir perskaitė visą apžvalgą. Kaip manote ar kitas knygos apžvalgas reikėtų išskaidyti per keletą įrašų?

Problema. Reikia sugeneruoti pdf’ą failą naudojant pdf šabloną, bei jį užpildyti kirilicos simboliai. Problema ta, kad ‘by default’ Zend_Pdf nepalaiko kirilica simbolių. Pavyzdinis kodas:

$pdf = new Zend_Pdf();
$pdf->pages[] = new Zend_Pdf_Page(Zend_Pdf_Page::SIZE_A4);
$pdfPage = $pdf->pages[0];
$pdfPage->setFont(
  Zend_Pdf_Font::fontWithName(Zend_Pdf_Font::FONT_HELVETICA), 12);
$pdfPage->drawText(’This is my text.’, 72, 740, ‘UTF-8′);
$pdf->save('/somehere/on/the/machine/document.pdf');

Sprendimas. embed’inti šriftus. Siūlau naudoti šiuos šriftus. Tada eilutę ‘Zend_Pdf_Font::fontWithName()’ keičiam į ‘Zend_Pdf_Font::fontWithPath(‘/var/blah/dah/FreeSerif.ttf’)’ ir vuolia Po visos procedūros kodas tūrėtų atrodyti taip:

$pdf = new Zend_Pdf();
$pdf->pages[] = new Zend_Pdf_Page(Zend_Pdf_Page::SIZE_A4);
$pdfPage = $pdf->pages[0];
$pdfPage->setFont(
  Zend_Pdf_Font::fontWithPath('/var/blah/dah/FreeSerif.ttf'), 12);
$pdfPage->drawText(’This is my text.’, 72, 740, ‘UTF-8′);
$pdf->save('/somehere/on/the/machine/document.pdf');

Viso šio sprendimo minusas yra tas, jog gautas failo dydis pakinta keliais šimtais kilobaitų. Tačiau, lyginant su prieš tai tūrėtomis alternatyvomis, tai gautas failo dydis vistiek buvo ženkliai mažesnis.

Naudoti šaltiniai:

• http://www.digitaltoolcompany.com/blog/archives/8

Laikinai dar vyks redirect’as iš aur1mas.sektorius.info domeno.

Taip pat, norėčiau pakalbėti apie mano naująjį dizainą. Atkreipsiu dėmėsį į dešniąją pusę (prie nuotraukos). Kas manęs nepažįsta, tai galima susipažinti (dabar žinosit kaip atrodau ). Tada seka ikonos, kurias norėčiau detaliau paaiškinti.

RSS – nuorodą manau visi supratot. Jos paskirties irgi aiškinti nereikia

Kitos ikonos (nuorodos), iš kairės į dešinę:

1. delicious.com – man bookmark’ų list’as. Straipsniai, kuriuos laikui esant skaitau. Jei norite matyti kuo duomiuosi, bei perskaityti tai anksčiau nei aš iš digg’insiu – tai sekite mane
2. digg.com – straipsniai, kurie man patiko ir manau, kad jie verti pasiskaityti ir kitiems. “Ideas worth spreading”
3. facebook.com – kaip nuorodos be social network’o gali būti mūsų susipažinimo ir bendravimo priemonė.
4. flickr.com – kadangi laisvalaikiu mėgstu fotografuoti, tai įdomesnes foto dedu visam pasauliui.
5. github.com – man git repozitorija. Visus public projektus planuoju talpinti į ją. Kam bus įdomu ką programuoju plačiąjai visuomėnei – sekite

Su nauju vardu ir dizainu planuoju ir daugiau rašyti. Netapsiu naujienų portalu ir nepranešinėsiu kas naujo įvyko IT pasaulyje (mano blog’as apie IT), nes tai puikiai galėsiu išreikšti per delicious.com ir digg.com. Bandysiu rašyti gilesnėm ir analitinėm temom.

Stay tuned!

P.S. Ačiū (ex) kolegai, hipiznui, už leidimą pasidalinti šiuo bug’u (feature’u):)

Ta proga priminiau kolegoms tą psl. adresu vyriausybe.lt ir jau norėjau pasakyti, kad pažiūrėkite HTML kodą, nes jame yra palikti “SiteSupra” komentarai, bet … Pasirodo valstybė, net neslepia šito:

Pažiūrime į footer’į ir viskas tampa aišku Įdomu ką reiškia “Trial version”? Jei “Trial version” kainuoja 47k, tai kiek kainuoja full licence?