Jau ~ 2 metus dirbu laisvai samdomu programuotuoju, o ~1m. tai yra pagrindinis mano pajamų šaltinis. Tad baigęs knygos apžvalgą norėčiau aprašyti kaip teoriją sekasi pritaikyti praktikoje. Tikslumo dėlei (o programuotojai juk mėgsta tikslumą) reikėtų pasakyti, kad knyga yra gan dažnai atverčiama ir kai kurie skyriai yra iš naujo perskaitomi

Labai daug neišplėsiu – aprašysiu pagrindines gaires, ties kuriomis orientavausi.

“Failures don’t plan to fail, they fail to plan” – Harvey MacKay

Projektų pasirinkimas

Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų kodėl norėjau dirbti laisvai samdomu programuotuoju. Norėjau turėti laisvę renkantis žmones su kuriais teks dirbti bei techninius sprendimus, kuriuos teks įgyvendinti. Juk programuotuojams tai bene svarbiausi kriterijai

Galiu pasakyti, kad tai visai neblogai pavyko, nes jaučiu kaip per tą laiką patobulėjau bei susipažinau su naujomis technologijomis, padirbau su įdomiais žmonėmis.

Savų projektų kūrimas

Nieko nėra geriau – negu dirbti tai ką nori, prie ko nori ir iš to gauti pinigus. Dar dirbdamas įmonėje visada galvojau apie tai kaip norėčiau pabandyti padaryti ką nors savo. Tiksliau turėjau ne tik noro, bet ir idėjų. Tad išėjus iš darbo ir pradėjus dirbti pilną etatą laisvai samdomu, kažkiek laiko vis stengdavausi išsiskirti laiko tiems projektams. Deja, bet ne visada pavykdavo…

Prieš pradėdamas taip dirbti, galvojau, kad penktadieniai bus šventa diena ir galėsiu jį praleisti su savo darbais. Tačiau realybėje, kai reikia spėti su kitais darbais – retai taip pavyko.

Tačiau ir tuo gūdžiu laikotarpiu pavyko paleisti vieną iš savo projektų – www.pozicijos.lt

Darbo procesų valdymas

Dažnai dirbdamas įmonėse galvodavau, kad kai kuriuos darbo procesus galima daryti geriau. Kai tapau pats sau vadovu pradėjau tai įgyvendinti praktikoje. Savo darbo principus grindžiu Agile praktikomis, bei nuolat rašau testus (TDD).

Manau, kaip ir visiems, kurie pradeda kažką naujo, būna daug klausimų ir neaiškumu – man ne kitaip.

Dar ne visada pavyksta įsiskiepyti savybę “1 project at a time”. Bet po truputį prie to linkstu.
Šiuo metu, bandau per dieną dirbti tik su 1 projektu. Taip išlaikoma geresnė koncentracija bei produktyvumo lygis yra daug didesnis.

Nuolatinis tobulėjimas

Vienas iš pagrindinių skatinamųjų dalykų dirbti laisvai samdomą darbą – tai, jog gali pats rinktis kuria linkme tobulėsi, bei tempą, kuriuo tobulėsi. Galiu drąsiai teigti, jog per tą trumpą laiką, kol dirbu laisvai samdomu programuotoju, patobulėjau daug daugiau, negu, kad per tą patį laiką įmonėje.

Techninės literatūros skaitymo atžvilgiu gal perskaičiau ir ne daugiau, bet už tai – tai ką perskaičiau galėjau išbandyti praktiškai. Kas dirbant įmonėje ne visada pavykdavo.

Finansinis nestabilumas

Pagrindinis tokio darbo minusas. Piniginės įplaukos yra nepastavios. Tiesa jas keliems mėn. į priekį galima planuoti, tad belieka būti sukaupus finansinį rezervą, kuriuo yra kompensuojami tie laikotarpiai, kai pajamos ateina vėliau.

Man asmeniškai, dar sunku susitaikyti su tuo, kad vieną mėn. gali nebūti jokių pajamų (arba jos labai mažos), o kitą kaip už tris

Vienatvė

Šio trūkumo dar nespėjau pajusti. Gal nebent trūksta išėjimo vakarais su draugais daugiau, ką seniau atstodavo kolegos. Per mėn. turiu kelis susitikimus, kai būna laisvesnė diena – stengiuosi išeiti kitur dirbti. Tiesa, žiemą eiti į lauką nelabai norisi

Taip pat, Vilniuje yra atsidaręs hubvilnius.lt, kur galima eiti pasidarbuoti ir užmegzti reikalingų kontaktų arba tiesiog susipažinti su bendraminčiais.

Mano pastebėjimu, jei yra randamas darbo ir laisvalaikio balansas, tai vienatvė darbe nėra jaučiama. Dirbama gi – su žmonėmis (užsakovas, kitas programuotojas, projektų vadovas ir t.t.), tad bendrauti vistiek tenka. O jei kelis kartus per sav. yra išeinama susitikti su draugais – kas ta vienatvė?

Darbo ir laisvalaikio maišymas

Svarbiausias ir sudėtingiausia dalis. Ypač, jei yra dirbama namie. Mano darbo vieta – kitas kambarys (svetainė), tad iki jo tik keli žingsniai. Dėl to, nebūtina rengtis ofisinių rūbų bei neatlikti kitų darbų, kurie būtini norint nusigauti iki ofiso.

Mano perėjimas iš namų erdvės į darbo –  mankšta (sportas). Tokiu būdu išjudinu savo kūną ir lengviau pradedu dirbti. Kai to nepadarau, jaučiu kaip sunkiai įsivažiuoju į darbus.
Stengiuosi nedirbi vakarais. Turiu griežtą darbo rėžimą, kurio bandau laikytis. Tačiau būna dienų, kai reikia priduoti projektus ir pan., tad tenka dirbti vakarais. Tokiomis dienomis darbas ir laisvalaikis visai susimaišo. Nes būna tik darbas, darbas, darbas.

Taip pat, jau teko išbandyti “Hub Vilnius” co-working’o centrą. Ir galiu pasakyti, kad tai labai gera vieta, kai norisi ištrūkti iš namų Juolab, kad ten dirbti nemažai įvairių žmonių su kuriais įdomu bendrauti. O kaip vieną iš didžiausių privalumų įvardinčiau – hub’o pietus. Per kuriuos praplėčiau savo kulinarines žinias ir jau išmokau pasigaminti kelis patiekalus.

Lanksčios darbo valandos

Punktas, kuris nepasiteisino. Prieš dirbamas laibai daug galvojau apie tai, kad gal pavyks dirbti lanksčiu darbo rėžimu. Bet deja, taip nepavyko. Nors, kaip dabar galvoju, tai nemanau, kad yra galimas darbo valandų lankstumas. Galima dirbti mažiau, bet abejoju ar turint antrąją pusę (šeimą) galima dirbti kada nori. Nebent ir daugiau šeimos narių dirba panašiu ritmu, tad visas lankstumas ir atsispindi prisitaikyme

Lanksti darbo vieta

Iš šio punkto labai daug tikėjausi. Visada galvojau, kad programuotojai nėra pririšti prie vietos, tad ją gali nuolat keisti.

Bet yra kelios subjektyvios priežastys kodėl to nepavyksta įgyvendinti:

• labai užimtas darbų grafikas. Turiu daug darbų, tad nenoriu blaškytis ir keisti darbo vietų. Tokiu metu norisi susikoncentruoti ties darbu, o ne adaptacija prie naujų vietų ar papildomų trigdžių susikūrimu;
• metų laikas. Šaltu metu laiku – tikrai nelabai norisi kažkur važiuoti

Įrankiai

Pabaigai norėčiau pasidalinti įrankiais, kurie man padeda kasdieniame darbe.

• timeEdition – laiko sekimui naudojamas įrankis; Ypač patogus, kai klientas moka už valandas arba kai reikia paskaičiuoti ar projektas buvo pelningas / nuostolingas;
• pomodoro – produktyviam darbui dažniausiai bandau naudoti pomodoro techniką. Jos ėsmė – 25min. beperstojo darbo ir 5min. poilsio. Po 4 iteracijų –  20min. pertrauka.
• capsulecrm.com – CRM įrankis klientų valdymui (kad nepamirščiau kada kam reikia email parašyti, paskambinti ar išrašyti sąskaitą);
• pivotaltracker.com – Agile’ui naudojamas apps’as. Kiekvieno projekto task’us vertinu taškais, dirbu iteracijomis ir vėliau įrankis nurodo ~ projekto baigimo datą;
• github.com – dauguma savo projektų programuoju su git’u, tad tam naudoju šį apps’ą.
• moneytrackin.com – finansų valdymo įrankis. Seku savo pajamas / išlaidas. Matau grafikus kaip kinta mano pajamas, galiu pjaustytis pagal kategorijas, laikotarpį ir pan. Šį įrankį naudoju ne tik freelance’ui, bet ir asmeninių pajamų sekimui.
• asap.lt – sąskaitų išrašymo įrankis;
• teamworkpm.net – su kai kuriais klientais naudojamas įrankis. Basecamp analogas.
• google apps – email serveris, pagrindinai dokumentai (šis blog’o įrašas rašomas naudojant gDocs ).
• tadalist.com – ryte arba dienos pabaigoje susidėlioju to-do list’ą. Taip pat, naudoju pasižymėti darbams (idėjoms), su klientais, su kuriais jau nebedirbu. Pagrdinis privaluas – lengva naudotis, geras UX.

O kokia jūsų patirtis? Gal turite kokių savo įžvalgų pasidarę?

P.S. jei turite klausimų – nesidrovėkite ir klauskite (komentaruose, email ar skype).